Prisistatykite pirmi
Norint susipažinti su neregiu ar žmogumi, turinčiu ypač silpną regėjimą, nejaukumas kyla dėl to, kad negalime užmegzti akių kontakto. Susipažinkime kitaip – kreipkimės į žmogų prisistatydami pirmi ir, jei reikia, mandagiai prilieskime ranką. Tokiu būdu atkreipę dėmesį toliau galėsime bendrauti įprastai.
Padėkime tik atsiklausę ar paprašyti
Jei regėjimo negalią turintis žmogus drąsiai ir užtikrintai eina gatve ar atlieka bet kokį kitą veiksmą, nepulkime jam padėti neprašyti. Tik tuo atveju, jei matome, kad žmogus erdvėje pasimetęs, paklauskime, ar pagalba reikalinga. Išgirdę teigiamą atsakymą, pasiūlykime įsikibti į parankę (netempkite žmogaus per jėgą). Jei žmogus naudojasi baltąja lazdele, svarbu žodžiu įspėti apie kliūtis, kurių neregys pajusti negali.
Nebijokime žodžio „žiūrėk“
Pasakę „pažiūrėk“ ar panašų žodį, kuris tiesiogine prasme netinkamas nematantiems žmonėms – nesutrikime. Nereikia keisti žodyno kalbant su negalią turinčiu žmogumi. Nebijokime ir pajuokauti – tai mažina įtampą. Svarbu bendrauti pagarbiai, nesiekiant pažeminti ar pasityčioti iš žmogaus dėl jo negalios.
Nerodykime gailesčio
Žmonės su regėjimo negalia išties patiria iššūkių, tačiau naudodami įvairias technologijas, gaudami prieinamą informaciją ir turėdami galimybę naudotis pritaikyta infrastruktūra, jie gali gyventi visavertį gyvenimą. Tad nevertinkime neregių ir silpnaregių gyvenimo tik iš savo perspektyvos, nepulkime jiems reikšti užuojautos. Gailestis gali pažeminti ir sutrikdyti žmogų. Tai tikrai nepadeda kurti lygiaverčio santykio, kurio nori bet kuris žmogus, taip pat ir turintis negalią.
Atsipalaiduokime. Matykime žmogų – ne jo negalią.